Žiedinė ekonomika – tai ekonominė sistema, kurios siekiamybė kuo ilgiau naudoti išteklius ir kuo mažiau generuoti atliekų ir teršalų. Žiedinėje ekonomikoje ištekliai yra panaudojami, pakartotinai naudojami ir atnaujinami, o ne išmetami kaip atliekos. Tai pasiekiama kuriant iš principo atsinaujinančius ir atkuriamuosius produktus, paslaugas ir sistemas. Žiedinės ekonomikos modelis teikia daug pranašumų, įskaitant gamybos ir vartojimo poveikio aplinkai mažinimą, efektyvesnį išteklių naudojimą ir naujų verslo galimybių sukūrimą. Jis taip pat remia tvarų ekonomikos augimą ir gali padėti prisidėti kuriant atsparesnę ir stabilesnę ekonomiką.
Išgauti kuo daugiau vertės iš išteklių
Žiedinė ekonomika skiriasi nuo linijinės ekonomikos, kuomet paimame, pagaminame ir išmetame. Žiedinės ekonomikos tikslas – kuo labiau sumažinti gamtos išteklių poreikį, tuo pačiu užtikrinti mažesnį atliekų kiekį gamybos ir vartojimo procesuose. Ši orientacija į atliekų mažinimą, jų išmetimo atitolinimą ir grąžinimą atgal į ekonomikos ciklą yra labai svarbi siekiant tapti labiau žiedine visuomene.
Kaip šį mąstymą būtų galima pritaikyti turizmo, transporto ir žemės ūkio sektoriuose?
Turizmas iš esmės yra paslaugų sektorius, todėl nėra iš karto aišku, kur sunaudojami materialiniai ištekliai ir potencialios galimybės atliekų kiekio mažinimui. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog viešbučiai, restoranai, renginių organizatoriai ar kelionių bendrovės perka įvairias prekes.
Transportui arba žmonių ir prekių judėjimui reikalingos transporto priemonės ir degalai, o abiem atvejais naudojami ištekliai.
Žemės ūkis iš esmės yra bioekonomika, gaminanti valgomus produktus vartojimui. Tokia išplėtota veikla pramoniniu mastu kiekviename etape generuoja atliekas.
